299 kėshilla mjekėsore speciale pėr tė gjitha sėmundjet

“Tė kemi shėndetin” themi shpeshherė kur pėrballemi me probleme tė vogla a tė mėdha nė jetėn e pėrditshme. Se shėndeti fizik e mendor janė ato ēka e bėjnė tė plotė trupin e njeriut e vetė jetėn. Sigurisht, sėmundjet mund tė kurohen nė spitale e klinika mjekėsore, por, nėse do ishte e mundur, parandalimi ėshtė rruga mė e sigurt pėr njė jetė tė gjatė e tė shėndetshme.
Por dhe nė ato raste kur dikush ėshtė prekur nga njė sėmundje e caktuar, ekzistojnė procedura tė thjeshta qė mund tė ndiqen nė kushtet e shtėpisė, tė cilat ndihmojnė nė mos pėrkeqėsimin e gjendjes.Ēelėsi ėshtė gjithnjė tek informacioni.

Specialistėt e shėndetėsisė kanė deklaruar se 35 pėr qind e sėmundjeve nė trupin e njeriut shfaqen nga mungesa e njohurive. Jo pak herė ėshtė vėrtetuar se janė vetė njerėzit ata qė e dėmtojnė kolesterolin, qė krijojnė probleme me mushkėritė, qė acarojnė funksionimin e mėlēisė apo qė nuk kujdesen aq sa duhet pėr mirėqenien organike.

Pikėrisht pėr kėtė arsye, gazeta “Tirana Observer” boton nė suplementin e sotėm plot 300 kėshilla mjekėsore pėr tė gjitha sėmundjet nė organizmin e njeriut.

Nė shumė raste kėshillat vlejnė pėr tė evituar shfaqjen e njė sėmundjeje tė caktuar dhe nė raste tė tjera pėr ta kuruar atė.Kėshtu ju mund tė lexoni brenda nėntė faqeve rekomandime tė mjekėve pėr sėmundjet kardiake, ato tė veshkave, mėlēisė, stomakut, barkut, pankreasit, infeksionet e syve, tė veshėve, tė lėkurės, obezitetin, variēet, kėshilla pėr kancerin dhe evitimin e tij. Nuk mungojnė as kėshillat pėr nėnat qė lindin fėmijė prematurė, si t’i ushqejnė tė vegjlit ė tyre me qumėsht gjiri, pėr menopauzėn, njė ndėr problemet mė tė shqetėsuese tė grave, e shumė tė tjera si kėto. Kėshillat e pėrmbledhura nė numrin e sotėm lidhen kryesisht me mėnyrėn tonė tė tė ushqyerit, si duhet tė jetė ajo, si dhe me zakonet e pėrditshmėrisė qė njė njeri nuk duhet t’i harrojė asnjėherė.

ZEMRA

Si tė luftoni sėmundjet kardiake
1-Pakėsoni ushqimet me yndyrė, shtoni perimet dhe frutat e freskėta nė dietėn tuaj.
2-Bėni ēdo ditė tė paktėn 30 minuta ecje.
3-Bėni ēdo ditė tė paktėn 15 minuta ushtrime.
4-Konsumoni njė gotė verė tė kuqe nė ditė.
5-Evitoni, alkoolin, duhanin.

Kolesteroli
Kėshilla pėr tė ulur kolesterolin

6-Pėr tė ulur pėrqindjen e lartė tė kolesterolit nuk duhet tė pini cigare dhe nėse pini, mundoheni ta ulni numrin e tyre deri sa ta ndaloni krejtėsisht.
7-Merruni me ushtrime fizike nė mėnyrė tė rregullt. Mbani njė peshė ideale (pesha ideale ėshtė ajo qė keni pasur kur keni qenė 25 vjeē).
8- Favorizoni mė tepėr konsumin e peshkut se sa tė mishit.
9-Pėrdorni mė shumė vajin e ullirit se sa gjalpin nė pėrgatitjen e vakteve.
10-Kujdes me ėmbėlsirat e ndryshme, sepse bėhen gjithnjė me shumė vezė, po ashtu duhet tė largoni nga ushqimet tuaja gjalpin, djathin, sallamet e ndryshme.

OBEZITETI
Si tė mposhtini mbipeshėn

11- Duhet tė lėvizni duke caktuar kohė pėr aktivitete ēdo ditė.
12- Zgjidhni ushqimin cilėsor, duke i dhėnė organizmit gjithēka pėr tė cilėn ai ka nevojė.
13- Yndyrat dhe sheqernat kanė shije tė mirė dhe ju nevojitet njė
masė e caktuar e tyre ēdo ditė.
14- Balanconi dietėn tuaj, tė gjitha ushqimet mund t’i vendosim nė dietė tė shėndetshme.
15- Planifikoni njė meny tė shumėllojshme gjatė ditės.
16- Planifikoni tė kaloni 5-10 minuta relaks ēdo mėngjes.
17- Mundohuni tė jeni korrektė me ushqimin, hani nga tė gjitha
llojet, por me kufi.

ANEMIA
Ēfarė duhet tė konsumojnė anemikėt

18-Anemikėt duhet tė konsumojnė fruta me vitaminė C.
19-Anemikėt duhet tė konsumojnė spinaq dhe barėra jeshile.
20-Fiku, shalqiu dhe luleshtrydhja, efikase pėr t’u trajtuar.
21-Anemikėt duhet tė pinė 150 gram lėng karotash nė ditė.
22-Ēajin, kakaon dhe kafen duhet t’i marrin tri orė pėrpara se tė hanė, pasi ndryshe vėshtirėson tretjen.
23-Pacientėt duhet tė pinė ēdo ditė 150 ml lėng tė rrepės sė kuqe, para buke.
24-Kėshillohet tė konsumohet sa mė shpesh domatja.
25-Tė sėmurėt duhet tė marrin gjithashtu, ēdo ditė 10-15 fruta tė mandarinės pėr njė kohė prej 20-25 ditė.

REUMATIZMA
Si ta kurojmė reumatizmėm

26-Bėni dy herė nė javė ushtime gjimnastikore tė lehta.
27-Merrni here pas herė (njė herė nė dy ose tre muaj) tableta multivitaminė.
28-Jetoni nė ambiente qė nuk janė tė ftohta.
29-Bėni plazh ēdo vit dhe e rėndėsishme ėshtė qė tė shtriheni nė rėrėn e mėngjesit dhe pasdites.
30-Pini sa mė shumė ēarja me bimė jeshile.
31-Pėrdorni ujė mineral.
32-Hani sa mė shumė fruta me vitaminė C dhe A.
33-Sa herė qė ndjeheni tė lodhur pėrdorni paracetamol ose medikamente tė tjera me pėrmbajtje paracetamoli.

SPONDILIATROZA
Si tė evitojmė dhimbjet

34-Ēdo mėngjes duhet tė bėni tė paktėn 15 minuta ushtrime pėr muskujt e qafės.
35-Duhet tė bėni nė darkė dush me temperaturė mesatare.
36-Duhet tė evitoni stresin dhe dėgjimin e televizorit me zė tė lartė.
37-Pirja e ēajrave tė ndryshėm, veēanėrisht me mente, bėn mirė pėr sėmundjen.
38- Ecja, shėtitjet pasditeve ndihmojnė pėr njė gjumė mė tė mirė.
39-Zgjedhja e dyshekut, e jastėkut duhet tė jetė e kujdesshme, nė mėnyrė qė ato tė pėrshtaten me masėn e qafės.
40-Kurimi i sėmundjes ka pėr bazė kortizonin.
41-Pėr tė hequr dhimbjen nuk duhet tė pini asnjėherė paracetamol dhe aspirina.

SINOZITI
Kėshilla pėr sėmundjen

42-Evitoni diellin nė pikun e vapės.
43-Mbani gjithmonė syze edhe nė dimėr, edhe nė verė
44-Pėrdorni sa mė shumė ushqime me fibra.
45-Nė rast se ju fillojnė dhimbje ėshtė mirė qė tė konsumoni menjėherė kafe.
46-Evitoni zhurmat e larta, tė magnetofonit, televizorit.
47-Pėr t’u qetėsuar, qėndroni nė qetėsi tė plotė dhe nė njė ambient tė mbyllur, dhe nė errėsirė pėr tė paktėn 30 minuta.

MIGRENA
Kėshilla pėr tė evituar dhimbjen:

48-Kontrolloni tensionin ēdo ditė, pasi luhatjet e tij janė shkak pėr shfaqjen e krizave tė migrenės.
49-Kuroni dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinozitet apo bllokimin e hundėve, pasi ato bėhen shkak pėr migrenė kronike edhe pas kėtyre sėmundjeve.
50-Evitoni zemėrimin, emocionet e forta, shokimet, ēlironi tensionet, ēlirohuni nga streset.
51-Evitoni mbilodhjen, ndryshimin e rutinės, ērregullimet e gjumit, ērregullimet seksuale.
52-Mos qėndroni nė vende me zhurmė tė lartė, nė ambiente me drita tė zbehta si dhe ambiente me lagėshtirė.

DIABETI
Ushqimet qė duhet tė konsumojnė pacientėt:

53-Pacientėt me diabet duhet tė kontrollojnė peshėn.
54- Duhet tė kufizojnė sheqernat e rafinuara.
55- Duhet tė rrisin sasinė e fibrės nė dietė.
56- Yndyrat duhet tė jenė vajra me njė lidhje dyfishe.
57- Duhet t’i shtojnė dietės sė tyre arra.
58- Efikase edhe bajamet.

PANKREASI
Kėshilla pėr tė mos u dėmtuar pankreasi:

59-Mospėrdorimi i alkoolit ėshtė kėshilla numėr njė e specialistėve tė shėndetėsisė pėr tė evituar pankreasin.
60-Femrat dėmtohen mė shpesh sesa meshkujt nga sėmundja, pasi stomaku i tyre e ka mė tė vėshtirė tretjen e ushqimeve, pėr kėtė arsye atyre u kėshillohet tė pėrdorin sa mė pak kripė, yndyrna.
61-Pėr tė luftuar sėmundjen e pankreasit kėshillohet njė jetė sa mė e qetė, pa strese dhe ērregullime nervore.

VESHKAT
Si tė evitoni sėmundjet e veshkave:

62-Evitoni kripėn e tepėrt.
62-Pini sa mė shumė lėngje.
64-Konsumoni ēaj nga trėndafili i egėr.
65-Konsumoni lėng kumbulle.
66-Pini mė shumė se 1 litėr e gjysmė ujė mineral nė ditė.

MUSHKĖRITĖ
Si tė ndihmoni mushkėritė:

67-Pėrdorni sa mė shumė produkte me mish.
68-Shėtisni tė paktėn 1 orė nė ditė nė njė pyll tė mbushur me pemė dhe nė ajėr tė pastėr.
69-Mos pėrdorni duhan.
70-Mos jetoni apo flini nė njė dhomė me duhanpirės.
71-Pėrdorni sa mė shumė lėngje dhe supėra.
72-Ēdo ditė duhet tė konsumoni njė gotė verė, preferohet e kuqe.
73-Peshku dhe nėnproduktet e tij janė shumė efikase pėr “mirėqenien” e mėlēive.

GURĖT NĖ TĖMTH
Si tė luftoni shfaqjen e gurėve nė tėmth:

74- Duhet tė konsumoni ēaj rigoni.
75- Pėr kurimin e sėmundjes, pėrveē bimės shėrbejnė edhe gjethet e thara nė hije.
76- Pėrdoreni erėza nė ushqime. Pėrveē shijes sė mirė, parandalojnė sėmundjet.
77- Pėrdorni sa mė pak ushqime tė skuqura dhe kripė.
78- Pini sa mė shumė lėngje dhe ujė natyral.

KRIZAT E BARKUT
Evitoni dhimbjet e barkut me:

79-Pėrdorni ushqime tė pasura me hekur.
80-Mish, peshk, shpretkė.
81-Vezė, perime, fruta.
82-Fruta qė pėrmbajnė vitaminė C etj.
83-Kafe, ēaj, kakao apo edhe lėngje tė tjera, qė pėrmbajnė kafeinė, duhet t’i marrin dy orė para ose pas ushqimit.
84-Hurmat janė tepėr efikase pėr tė trajtuar dhimbjet e barkut.

MĖLĒIA
Ushqimet qė kurojnė dhe dėmtojnė mėlēinė:

85-Pėrdorimi i 20-40 gramėve alkool nė ditė dėmton mėlēinė.
86-Mosha ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė tė dėmtimit tė mėlēisė, pasi sa mė e vogėl qė tė jetė mosha e konsumatorėve tė alkoolit aq mė tė rėnda janė dėmtimet.
87-Predispozicioni gjenetik ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė tė shfaqjes sė sėmundjes.
88-Kėshillohet konsumimi i produkteve tė mishit.
89-Kėshillohet pėrdorimi i rrepave tė kuq, lakrės sė kuqe dhe broklės.
90-Kėshillohet tė mos pihen shumė kafe gjatė ditės, tė mos konsumohet birra dhe lėngjet me gaz.

DIETA DHE SHĖNDETI
Si tė mbash oreksin nėn kontroll:

91- Edhe pse frutat e thata nuk pėrmbajnė yndyrė dhe kalori, ėshtė mirė t’i konsumosh.
92- Buka bėn pjesė tek karbohidratet tė cilat janė njė burim shumė i rėndėsishėm energjie pėr organizmin.
93- Gjatė ditės duhet tė konsumohen tre vaktet kryesore: Mėngjesi, dreka dhe darka, dhe dy deri nė tre vakte tė ndėrmjetme: Paradite, pasdite.
94- Dietat e shpejta nuk janė zgjidhja e duhur pėr t’u dobėsuar.
95- Ėshtė e shėndetshme tė pėrzihen karbohidratet me proteinat.

HIPERTENSIONI
Rregulla pėr tė mos nxitur sėmundjen:

96-Stresi krijon njė dominante nė sistemin nervor, e cila shton prodhimin e adesteronit nė veshka, e pėr pasojė ēon nė ngushtimin e enėve tė gjakut dhe shfaqjen e hipertensionit.
97-Personat me hipertension duhet tė kenė kujdes gjatė dimrit, pėr shkak tė sė ftohtit, por dhe luhatjeve tė theksuara tė temperaturave.
98-I ftohti ngushton enėt e gjakut dhe rrit tensionin.
99-Prandaj kėtyre pacientėve u rekomandohet tė jenė korrekt nė marrjen e ilaēeve dhe tė kenė kujdes me menynė dhe stilin e jetės.
100-Tė sėmurėt duhet tė eliminojnė daljet nė ditėt shumė tė ftohta, tė dalin vetėm gjatė orėve tė ngrohta dhe tė vishen mirė.

BRONKITI KRONIK
Si tė mbani larg vetes sėmundjen:

101-Evitoni jetesėn nė ambiente tė lagėshta.
102-Evitoni jetesėn nė ambiente me duhanpirės.
103-Evitoni jetesėn nė qytete tė ndotura.
104-Mos qėndroni pėr shumė kohė nė dush, as nė dimėr e as nė verė.
105-Bėni masazhe me vaj ulliri dhe raki nė tė gjithė trupin.
106-Frekuentoni sa mė shumė plazhin dhe ambientet me diell.

TIROIDJA
Ushqimet qė i bėjnė keq tiroides:

107-Personat me tiroide nuk duhet tė konsumojnė lakrėn e bardhė. 108-Nuk duhet tė konsumojnė fasulet.
109-Nuk duhet tė konsumojnė gėshtenjat.
110-Nė rast se personat kanė mungesė jodi, nė kėtė rast kripa duhet tė ruhet nga lagėshtira dhe kontakti me dritėn.
111-Nė rast se personat e kanė me tepri jodin, atėherė duhen zbatuar konsultat e mjekėve nė mėnyrė qė sėmundja tė mos kthehet kronike.

ALERGJIA
Si tė evitojmė alergjitė

112-Alergjikėt duhet tė mos konsumojnė kikirikėt, qumėshtin, vezėt, grurin, sojėn.
113-Nuk duhet tė konsumojnė ato ushqime me pėrbėrje vajore si arrat dhe bajamet.
114- Edhe nė rastet kur bėhet fjalė pėr puthje, kėshillohet qė partnerėt tė lajnė dhėmbėt dhe fytyrėn nėse ata kanė ngrėnė njė ushqim qė shkakton alergji tek partnerėt.
115-Mos pėrdorni nė rroba detergjentė aromatikė.
116-Qėndroni larg vendeve tė lulėzuara gjatė stinės sė pranverės dhe vjeshtės.
117- Mos pėrdorni facoletė, letra higjienike apo letra duarsh me pėrmbajte aromatike.

TURBEKULOZI
Kėshilla pėr parandalimin e tuberkulozit

118-Ėshtė e kėshillueshme njė ajrosje e vazhdueshme si dhe filtrim i ajrit.
119- Ėshtė mirė qė tė dilet vazhdimisht pėr tė marrė ajėr tė pastėr nė zonat qė nuk kanė ndotje tė ajrit.
120-Po ashtu edhe nė shtėpinė tuaj nuk duhet tė hyjė ajėr i papastėr, ndaj duhet tė merrni masa pėr ta filtruar atė.
121-Nėse njė person mendohet se ka qenė nė kontakt me njė person tjetėr qė ėshtė me tuberkuloz, duhet t’i jepet menjėherė antibiotiku parandalues.
122-Po ashtu personat e infektuar duhet tė qėndrojnė nė vende tė izoluara dhe tė marrin kurė tė menjėhershme.
123-Secili duhet t’i kushtojė rėndėsi mbrojtjes personale. Nėse e dini qė do tė jeni nė kontakt me njė person qė ėshtė i infektuar me tuberkuloz, duhet tė vishni njė respirator personal, si dhe duhet tė jeni sa mė shumė higjienikė.

MAJASELLI
Kėshilla pėr personat qė kanė probleme nė zorrė

124-Nė tė gjitha rastet me majasėll kėshillohet qė tė pėrdoren krundet e grurit nė supė apo nė gjellė, tri herė nė ditė.
125-Krundet nuk duhet tė pėrvėlohen, por tė hidhen atėherė kur serviret ushqimi nė tryezėn e ngrėnies.
126-Krundet e grurit duhet tė zėvendėsojnė mėlmesat e tjera qė janė shumė tė dėmshme pėr hemorroidet. Mėlmesa me pėrbėrje tė barishteve natyrore qė pėrgatitet e bluar, ka hekur dhe e pėrmirėson shėndetin e tė sėmurėve.
127-Pėrdorimi i kėsaj mėlmese krijon lirimin e kapsllėkut.
128-Mėlmesa e tillė nuk duhet tė pėrvėlohet, por tė qitet nė supė apo nė gjellė ashtu e “gjallė” tė pėrzihet dhe tė hahet.
129-Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve.
130-Ata qė kanė probleme nė zorrė duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit.
131-Kundėr mbylljes kronike tė zorrės sė trashė (pėr rregullimin e jashtėqitjes), ndihmojnė gjethet e pelinit.
132-Ndihmues janė edhe lėvoret e dardhės si dhe kamomili, i cili mund tė pihet nė vend tė ujit.

KANCERI I GJIRIT
Kėshilla pėr tė shmangur kancerin nė gji

134- Bėni vizita mjekėsore sa herė ndjeni shqetėsime, por edhe kur e ndjeni veten mirė.
135- Bėni njė jetė tė shėndetshme, bini nė peshė, nėse jeni
mbipeshė.
136-Pėrpiquni tė minimizoni stresin.
137-Mundohuni tė keni njė aktivitet seksual tė rregullt.
138-Ushqehuni duke ndjekur njė dietė tė caktuar.
139- Hani ushqime qė janė tė pasura me vitaminė A, E dhe C, p.sh., karota, spinaq, kajsi dhe agrume.
140-Mos harroni se lindja e fėmijės dhe ushqimi me gji
janė shumė tė rėndėsishme pėr shėndetin e gjirit tuaj.

KANCERI I PROSTATES
Kėshilla pėr dietėn qė parandalon kancerin e prostatės

141- Hudhrat janė parandaluese tė mira pėr organizmin mashkullor nga ky lloj tumori.
142- Qepėt, merita e ėshtė e pėrbėrėsve qė shkaktojnė dhe erėn e rėndė.
143- Djathi vegjetarian mund tė eliminojė rrezikun e pėrhapjes sė tumorit.
144- Peshku, vitaminat e tij kanė njė rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen e organizmit.
145- Arrat, sipas specialistėve, kanė vitaminė D.
146- Domatet janė tepėr tė rėndėsishme pėr konsum tė pėrditshėm, parandalojnė kancerin e prostatės.
147- Drithėrat e ndryshme, tė cilat kanė nė pėrbėrjen e tyre selen.
148- Mishi, edhe nė tė gjendet seleni, por ėshtė e rekomandueshme tė mos ekzagjerohet me pėrdorimin e tij.

KANCERI NĖ STOMAK
Si tė evitoni kancerin nė stomak

149- Pėrdorni sa mė shumė fruta dhe perime
150-Evitoni nitratin dhe potasiumin. Kėta pėrbėrės nitrogjen njihen se janė shumė tė dėmshėm dhe japin mė shumė mundėsi zhvillimit tė kancerit tė stomakut. Gjenden mė sė shumti nė mish, sallam, salēiēe.
151- Limitoni duhanin, ushqimet qė pėrmbajnė djegės si dhe qė janė shumė tė kripėsuara.
152-Nė vendet qė tymoset shumė dhe qė preferojnė ushqimet mė shumė kripė ėshtė vėrtetuar se kanė njė nivel mė tė lartė tė prekurve nga kjo sėmundje.
153- Limitoni konsumimin e alkoolit. Alkooli mund tė shkaktojė ndryshime nė qelizat dhe mund tė ēojė drejt kancerit.
154- Limitoni mishin e kuq. Konsumimi i sasive tė mėdha tė mishit tė kuq, sidomos nėse ėshtė i skuqur, rrit mundėsinė pėr zhvillimin e kancerit tė stomakut.
155- Vizitohuni tek mjeku nėse keni simptoma tė ulcerės, si dhimbja e stomakut, djegia apo tė vjellat.

KANCERI I LEKURĖS
Kėshilla pėr tė shmangur rrezikun

156- Eliminoni sa mė shumė ekspozimin e rrezeve ultra vjollcė, sidomos nė orėt mė tė nxehta tė ditės.
157- Evitoni djegiet nga dielli.
158- Pėrdorini kapele pėr tė mbrojtur fytyrėn e cila ėshtė e ekspozuar si nė verė edhe nė dimėr nga dielli.
159- Pėrdorni veshje dhe rroba mbrojtėse (mėngė tė gjata, pantallona tė gjata) kur e dini qė do tė qėndroni shumė nė diell.
160- Pėrdorini aparatura qė u ndihmojnė tė nxiheni (rrezet artificiale) qė bllokojnė si rrezet UVA dhe ato UVB.

ASTMA
Si tė luftoni astmėn

161-Kėshillohet tė pihen sa mė shumė ēajra me pėrzierje bimore, tė nxehtė, pasi ato ndihmojnė nė largimin e kollės.
162-Duhet tė shmanget pirja e cigares pėr sa kohė qė tė sėmurėt kanė kollė, pirja e pėrkeqėson mė tepėr shėndetin.
163-Kėshillohet uji me mjaltė dhe limon, ndihmon nė zbutjen e fytit.
164-Kėshillohet mbajtja pranė e 1 gote uji, lehtėson kollėn, nėse kollitesh gjatė natės.
165-Kėshillohet tė mos pėrdoren ushqime, si vezė, qumėsht qė
shkaktojnė astmė.

Kėmbėt
Kėshilla pėr infeksionet nė kėmbė

167-Mos i mbani kėmbėt nė kėpucė mė shumė se tri orė.
168-Trajtoji ēdo ditė me ujė tė ngrohtė, brenda sė cilės duhet tė keni hedhur vaj bajame ose rozmarinė.
169- Gjatė verės ėshtė mirė qė pėrdorni vetėm shapka ose sandale, nė mėnyrė qė kėmbėt tė ajrosen sa mė shumė.
170-Burrat janė mė problematikė nė sėmundjet e gishtave tė kėmbėve.
171-Morthi, ėshtė sėmundje qė u krijohet zakonisht atyre njerėzve qė i veshin ēorapet e lagura ose nuk u djersinė kėmbėt.

PAGJUMĖSIA
Kėshilla pėr tė stimuluar gjumin:

172. Ushtrimet ju ndihmojnė qė tė flini, por evitoni ushtrimet e shkurta para se tė shkoni nė shtrat.
173. Njė dush i ngrohtė para se tė shkoni nė shtrat do t’u vinte shumė nė ndihmė.
174. Evitoni konsumimin e pijeve qė pėrmbajnė kafeinė (kafe, kakao dhe koka kola), sidomos natėn vonė.
175. Seksi para se tė jetė koha pėr gjumė mund tė jetė njė mėnyrė pėr tė pėrafruar gjumin tuaj. Meshkujt mund tė flenė pas seksit, ndėrkohė qė femrat mund tė mbeten shumė energjike.
176. Lexoni njė libėr derisa tė ndiheni tė pėrgjumur. Nėse nuk jeni nė gjendje tė flini, ēohuni pėrsėri.
177-Uluni dėgjoni pak muzikė ose vazhdoni tė lexoni derisa tė kalojė gjysmė ore. Atėherė gjumi me siguri qė nuk do “t’u bėjė naze”.

ZBOKTHI
Kėshilla pėr tė luftuar zbokthin:

178- Mos e hidh shampon drejtpėrdrejtė
tek flokėt, por hidheni nė pėllėmbėn e dorės pėrpara se tė lani flokėt. Kėshtu nuk acarohet tabani i flokėve.
179-Pėrpiqu tė mos pėrdorėsh solucione qė pėrmbajnė alkool pėr flokėt pasi ai than lėkurėn.
180-Pėrpiqu t’i shmangesh stresit dhe tė flesh gjumė tė rregullt, pasi pagjumėsia dhe stresi shtojnė zbokthin.
181-Nė rastin kur zbokthi ėshtė nė sasi tė vogla, mund tė pėrdorni rregullisht njė shampo tė zakonshme kundėr zbokthit, sa herė qė lani flokėt.
182-Kur zbokthi ėshtė nė sasi mesatare, duhet pėrdorur ēdo dy ditė njė shampo e veēantė qė pėrmban lėndė qė mbysin kėpurdhat.
184-Kur zbokthi ėshtė nė sasi shqetėsuese, ėshtė nevoja e pėrdorimit tė njė mjeti efektiv siē janė shampoja “Fungoral” apo trajtuesi i zbokthit “Gentinor”.

AKNET
Pėr tė luftuar puērrat nė fytyrė:

185-Mos ndėrhyni me duar nė puērra ose pika tė zeza, sepse janė shenja inflamacioni. Shtypja ėshtė e rrezikshme nėse ndėrhyrja bėhet nė mėnyrė tė gabuar. Kjo lloj traume nuk bėn tjetėr veēse pėrkeqėson gjendjen e lėkurės.
186-Trajtoni fytyrėn me produkte cilėsore, me pėrbėrės organikė si: Kamomil, kamfor, kalendula, etj.
187-Pėrdorni fruta e ushqime tė freskėta.
188-Merrni vitamina A, C, E.
189-Mos pėrdorni sapunė kundėr yndyrės. Nė kėto raste gjėndrat reagojnė duke prodhuar yndyrė nė sasi.
190-Pėrdorni drithėra, vaj ulliri, kos, fruta, perime, prodhime deti.
191-Pini shumė ujė (pa gaz). Ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė hidratuar lėkurėn.
192-Kujdes nga flokėt e gjatė. Nė kushtet e njė higjiene tė keqe ato mund tė jenė bartės bakteriesh dhe nė kontakt me lėkurėn keqėsojnė gjendjen e saj duke stimuluar infeksionet.

VESHET
Si tė luftoni infeksionin e veshėve:

193-Trajtimi fillimisht i infeksionit konsiston nė pastrimin apo bėrjen lavazh tė kanalit tė veshit dhe kjo ndihmon nė heqjen dhe shpėrndarjen e grumbullit tė infeksionit tė mbledhur nė zona tė caktuara.
194-Mė pas nėpėrmjet njė fitili, deri nė mesin e veshit, arrihet qė tė shpėrndahet i gjithė pezmatimi i mbledhur.
195-Njėkohėsisht duhet bėrė edhe trajtimi mjekėsor nė tė cilin hidhen antibiotikėt nė vesh pėr tė trajtuar dhe kuruar zonėn nė tė cilėn mė parė ishte mbledhur pezmatimi dhe qė kishin ēuar nė ėnjtjen e veshit.
196-Ėshtė e rėndėsishme qė tė shmanget marrja e ilaēeve qetėsuese vetė nė farmaci, pa rekomandim, sepse ato nuk ndikojnė nė pėrmirėsimin e situatės, vetėm sa mund ta rėndojnė dhe mė shumė.

AROMA E KEQE
Kėshilla pėr tė ulur aromėn e pakėndshme tė frymėmarrjes:

197-Pėrdorni gjatė ditės majdanoz tė freskėt.
198-Pėrdorni shpėlarės antibakterial.
199-Duhet tė konsumoni tė paktėn dy herė nė ditė kos tė freskėt.
200-Duhet tė shpėlani gojėn me sodė.
201- Duhet tė pėrdorni vaj mesteje.
201- Tė konsumoni farat e koprės.
202-Tė konsumoni gjatė ditės ēimēakiz me manjolia.

SYTĖ
Si tė mos i dėmtojmė sytė kur jemi para kompjuterit:

203-Sfondi pėrtej ekranit tė mos jetė asnjėherė krejt i errėt.
204-Tė mos ketė reflekse nė ekran.
205- Kontrasti dhe drita e ekranit tė rregullohen nė vlera mesatare.
206- Ekrani duhet tė jetė rreth 50-60 cm larg syve.
207- Mundėsisht tė pėrdoret filtėr pėr ekranin kundėr reflekseve.
208- Tė shpluhuroset shpesh ekrani.
209- Gjatė punės para kompjuterit ėshtė mirė qė disa herė nė orė tė shkėputet shikimi nga ekrani pėrreth njė minutė.
210- Tė rrotullohen sytė nė ambientin pėrreth ose tė paktėn ēdo njė orė tė bėhet njė pushim prej 15 minutash.

STRESI
Disa teknika pėr tė shmangur stresin e panevojshėm:

211- Menaxho kohėn. Programimi dhe organizimi i kohės suaj mund t’ju bėjė mė shumė produktivė.
212- Strategjitė pėr tė pėrballuar. Pėrpiqu tė dallosh mėnyrat e sjelljes qė ndikojnė nė stres dhe gjej mėnyrat pėr t’i reduktuar.
213- Krijo njė stil jete. Balanco detyrimet duke i dhuruar vetes kohėn e mjaftueshme pėr t’u qetėsuar. Ushqehu mirė, mos pi duhan dhe limito sa tė mundesh konsumin e alkoolit.
214- Mbaj afėr miq tė mirė: Njerėzit qė kanė njė rrjet tė fortė shoqėror qė i mbėshtet dhe qė janė shumė tė aftė tė pėrballojnė ndryshimet e jetės.
215- Ndrysho mėnyrėn e tė menduarit. Thuaju “stop” mendimeve qė tė shkaktojnė stres.
216-Zgjidhi problemet duke punuar dhe krijo intimitet me orenditė e zyrės apo shtėpisė, qė tė jenė sa mė tė kėndshme pėr syrin.

LINDJET PARA KOHE
Disa kėshilla pėr kujdesin ndaj fėmijėve prematurė:

217- Mbajtja e temperaturės sė trupit nė shifrat normale.
218- Ushqyerja e kujdesshme sipas mundėsive dhe nevojave tė fėmijės.
219- Ruajtja nga sėmundjet dhe infeksionet.
220- Temperatura e fėmijės duhet ruajtur nė limitin 36-37 gradė.
221- Temperatura e ambientit ku qėndron fėmija duhet 23-25 gradė.
222- Nė stinėt e nxehta temperatura nuk duhet t’i kalojė 27 gradė.
223- Dhoma e fėmijės duhet tė ketė lagėshtirė tė mjaftueshme.
224- Ajri i dhomės ku rri fėmija duhet tė ndėrrohet vazhdimisht.
225- Veshjet dhe mbulesat nuk duhet ta shtrėngojnė fėmijėn.

USHQIMI ME QUMESHT
Kėshilla pėr nėnat qė kanė fėmijėn nė gji:

226- Jepini fėmijės sasinė e nevojshme tė qumėshtit.
227- Jepini fėmijės qumėsht nga tė dy gjiret.
228- Tė vegjlit duhet tė pinė shpesh por pa e tepruar.
229- Gjatė pirjes krijojini foshnjės mundėsi tė pushojė nga pak.
230- Nėna qė ka fėmijėn nė gji duhet tė marrė sa mė shumė lėngje.
231- Ushqimi i nėnės duhet tė sigurojė elementet e nevojshme.
232- Sa mė shumė tė pijė fėmija, aq mė tepėr qumėsht prodhon gjiri.
233- Fėmijės deri nė gjashtė muaj nuk i jepen ushqime jo tė lėngshme.
234- Nėna qė ka fėmijėn nė gji duhet tė shmangė stresin, shqetėsimet.

GASTRITI
Kėshilla pėr tė evituar:

235-Mos pėrdorni alkool.
236-Mos pėrdorni duhan.
237-Mos pėrdorni nė mėnyrė sistematike aspirina, ibrufen , naporxen etj.
238-Mos pėrdorni nė mėnyrė tė sistematike kortizonė.

RĖNIA E FLOKĖVE
Kujdesi qė duhet tė tregoni pėr tė parandaluar fenomenin:

239-Kontrolloni stresin.
240-Mbani njė dietė tė shėndetshme.
241-Pini tė paktėn 2 kilogramė ujė nė ditė.
242-Konsumoni fruta, perime, me anė tė sė cilave merrni vitaminat, proteinat dhe mineralet e nevojshme.
243-Evitoni sa mė shumė konsumimin e yndyrnave shtazore duke i zėvendėsuar me ato vajore.
244-Evitoni ushqimet e skuqura.

ULĒERA
Ushqimet qė kurojnė sėmundjen:

245-Banania jo e pjekur. Ajo favorizon shėrimin e ulcerės gastroduodenale tė lehtė.
246-Duhet tė ndiqet njė ushqim i ekuilibruar, i pasur nė zarzavate dhe fruta qė tė kenė vitamina C, e njohur kjo pėr mbrojtjen e mukozės sė stomakut.
247-Nė tė kundėrtėn duhen kufizuar proteinat shtazore dhe dhjamėrat.
248- Mishi, peshku ose veza duhen marre vetėm njė herė nė ditė.
249-Duhet pėrdorur ēaji nga bima e njohur e Bar-Bletės.

Cerma /Pėrdhesi
Kėshilla pėr tė lehtėsuar dhimbjet e sėmundjes:

250- Kėshillohet pirja sa mė shumė e ujit dhe lėngjeve tė ndryshme pėr tė lehtėsuar nxjerrjen e acidit urik nga trupi.
251-Duhet pasur parasysh se, nėse vuajmė nga sėmundjet e zemrės, duhet tė kėshillohemi me mjekun pėr sasinė e lėngjeve qė konsumojmė.
252-Rėnia nė peshė ėshtė e rėndėsishme pėr tė pakėsuar rrezikun e shfaqjes sė sėmundjes.
253-Sasia e proteinave nė ushqim ndikon nė njė farė mėnyre nė sasinė e acidit urik nė gjak.
254-Por edhe njė dietė koncize nuk mund tė sjellė uljen e acidit urik nė gjak nė tė njėjtėn mėnyrė si mjekimi.

OSTEOPOROZA
Kėshilla pėr tė luftuar sėmundjen qė nė fėmijėri:

255-Pėr tė luftuar shfaqjen e osteoporozės ėshtė e nevojshme ajo qė hamė. Pėr kėtė duhet tė ndiqet njė dietė ushqyese e balancuar me njė pėrbėrje kalorike, tė pėrshtatshme me nevojat fiziologjike tė individit.
256-Dieta duhet tė pėrmbajė njė gram proteinash pėr ēdo kile tė organizmit tonė.
257-Duhet tė pėrmbajė njė pėrbėrje tė duhur yndyrash dhe karbohidratesh qė nuk duhen tė jenė mė tepėr se 55-60% tė kalorive totale. Po qė duhen marrė ēdo ditė.
258-Po ashtu rekomandohen sasi tė larta kalciumi, potasi, magnezi dhe sasi tė pakta sode.
259-Vitamina D ėshtė nga ana tjetėr njė pėrbėrės i rėndėsishėm pėr asimilimin e kalciumit dhe pėr kėtė duhet marrė me dietė apo me tableta.
260- Pėrveē kėsaj vitaminat: A, C, E, K dhe minerale tė tjera si fosfori, fluori, hekuri, zinku dhe bori janė tė nevojshėm pėr njė metabolizėm normal tė kockave dhe mund tė merren falė njė ushqyerjeje tė larmishme dhe korrekte.
261-Sė fundmi rekomandohet eliminimi i alkoolit, kafeinės dhe pijeve tė gazuara. Kėto tė fundit duket se e rrisin mė shumė riskun pėr fraktura te gratė qė i konsumojnė.

LEMZA
Kėshilla pėr tė ndaluar lemzėn e shpeshtė:

262-Duhet tė pish ujė ose tė hash njė lugė sheqer sapo tė zėre lemza.
263-Faktori psikologjik arrin tė ndalojė lemzėn si p.sh me anė tė tėrheqjes sė vėmendjes, bėn qė tė ndalojė shtėllunga e ajrit.
264- Ndalesa e frymėmarrjes, pirja e ujit tė ftohtė me gllėnka tė vogla, vendosja nė qafė e njė cope akulli, vendosja e njė borse akulli nė bark, gudulisja e hundės pėr tė provokuar njė teshtimė, marrja e frymės thellė, duke ndjekur njė ritėm tė rregullt janė disa nga mėnyrat e ndalimit tė lemzės.
265- Lemza mund tė zėrė edhe njė fėmijė tė porsalindur dhe mund tė ndalohet duke e marrė nė krah, i mbėshtet kokėn nė shpatull dhe i bie lehtė nė kurriz, nė mėnyrė qė t’ia nxjerrsh ajrin qė ndoshta i ka dilatuar stomakun ose ezofagun.
266-Njė mėnyrė tjetėr ėshtė edhe frymėmarrja dhe nxjerrja nė njė qese letreje. Nė kėtė mėnyrė rritet sasia e CO2 nė organizėm.
267-Mjekėt kryesisht rekomandojnė ngrėnien e njė luge sheqer pa ujė.

VARIĒET
Kėshilla pėr personat qė vuajnė nga sėmundja:

268- Pėrdorni xhel freskues pėr kėmbėt.
269- Mos mbani kėpucė me taka mė shumė se 4 pond.
270- Mos pėrdorni kėpucė tė sheshta plotėsisht.
271- Pėrdorni produkte bimėsh jeshile me kėrcell.
272- Mos hiqni nga menyja orizin.
273- Pėrdorni vazhdimisht grurin.
274- Mos qėndroni ulur pėr mė shumė se njė orė nė tė njėjtėn pozicion.
275- Mos i mbani kėmbėt e kryqėzuara.
276- Mos mbani pasha tė rėnda.
277- Pėrdorni korse najloni nė mbrėmje.

DHĖMBĖT

Si tė shmangim kariesin dhe infeksionet
278-Duhet tė zgjidhni njė pastė dhėmbėsh cilėsore. Pasi ajo lehtėson lėvizjen e pllakėzave bakteriale dhe ka substanca freskuese dhe kurative.
279- Duhet tė pėrdoret ēdo ditė fija pastruese e dhėmbėve, duhet tė kalohet rreth ēdo dhėmbi nė mėnyrė qė tė pėrshkojė sipėrfaqen e tij.
280- Ushqimi duhet tė jetė i zgjedhur me kujdes.
281-Duhet tė konsumoni ushqime qė kanė karbohidrate.
282- Molla ėshtė njė ndėr frutat mė tė kėshillueshme nga dentisti pėr dhėmbėt, sipas rekomandimeve duhet tė hahen jo mė pak se dy tė tilla nė ditė.
283-Karotat duhet tė pėrdoren ēdo ditė, sipas specialistėve ato bėjnė mirė pėr zmaltin e dhėmbėve.

KUJTESA/ALZAIMER
Dhjetė kėshilla pėr tė mbajtur nė fortė kujtesės:

284-Lexoni libra. Nė kėtė mėnyrė jo vetėn qė do tė vini trurin nė lėvizje duke imagjinuar periudha tė ndryshme kohore dhe kultura, por do tė keni histori interesante pėr tė treguar.
285-Luani lojėra. Lojėrat janė mėnyra mė e mirė pėr tė sfiduar trurin. Kėshtu fjalėkryqet. Lojėrat elektronike pėrmirėsojnė shpejtėsinė dhe kujtesėn e trurit, pasi tė gjitha mbėshteten tek matematika.
286-Pėrdorini dorėn e kundėrt. Kalojeni ditėn duke bėrė gjėra me dorėn qė nuk e pėrdorni, si dhe mbajeni orėn nė dorėn e kundėrt tė qė kujtoheni pėr tė.
287-Mėsoni numrat e telefonit.
288-Hani edhe pėr trurin tuaj. Kjo do tė thotė se duhet tė pėrqendroheni tek vajrat e peshkut, salmoni, arrat, bajamet dhe vaji i ullirit.
289-Ndahuni nga rutina. Ndryshoni dyqanin ku jeni klient, hani gjėra qė si keni ngrėnė mė parė, frekuentoni lokale qė s’keni qenė mė parė, pasi kjo do ta bėjė trurin tuaj tė zgjohet nga zakoni dhe tė jetė pėrsėri vigjilent.
290-Kaloni nga njė rrugė e ndryshme. Kaloni apo udhėtoni nė rrugė tė ndryshme, kjo e ndihmon trurin tė stėrvisė kujtesėn.
291-Mėsoni njė aftėsi tė re. Nė kėtė mėnyrė kujtesa hyn mė shumė nė punė kur mėsoni gjėra tė reja, qė mė parė si bėnit dot.
292-Bėni lista. Bėrja e listave ju ndihmon qė t’i lidhni artikujt njėri me tjetrin. Nė kėtė mėnyrė ju luani me kujtesėn tuaj, sa herė qė listoni ushqimet, fjalėt, veprimtaritė e ditės.
293-Zgjidh njė mjeshtėri tė re. Gjeni diēka qė ju pėlqen dhe qė nuk kushton shumė. Fotografitė me aparat dixhital, mėsimi i pikturės, mėsimi i njė instrumenti muzikor, mėsimi i stileve tė ndryshme tė gatimit, tė kėrcimit, e bėjnė trurin qė tė jetė nė aktivitet gjatė gjithė kohės.

MENOPAUZA
Ushqimet dhe dieta qė duhet tė ndiqet gjatė kėsaj periudhe:

294- Pėrdorimi larmi ushqimesh, por qė gjithnjė tė jenė sa mė tė freskėta.
295- Pėrdorni sa mė shumė fruta e zarzavate.
296- Filloni vaktin me sallatė ose me supė me zarzavate.
297- Pakėsoni vaktet me mish (jo mė shumė se 3 herė nė javė) dhe zėvendėsojini ato me ushqime me zarzavate.
298- Ulni pėrdorimin e yndyrnave gjatė pėrgatitjes sė ushqimeve.
399- Hani fruta, por jo menjėherė pas ngrėnies sė vaktit.
Vėrejtje!

Rajoni Press nuk do tė botojė shkrime qė nuk i pėrmbushin kriteret dhe standardet profesionale tė gazetarisė bashkėkohore.

Nuk do tė ketė pėr askėnd mbyllje apo censurė,por jemi tė fokusuar qė nė kėtė agjenci, lajmi, shkrimi, raporti, intervista dhe opinioni tė plotėsojnė kriteret profesionale.

Gjithashtu opinionet, analizat, komentet, nuk duhet tė shkelin parimet etike (gjuhėn e urrejtjes, fyerjet, diskriminimet e ēfarėdoshme).

Agjencia Rajonale e Lajmeve i emėrtuar Rajoni Press, ėshtė krijuar ekskluzivisht pėr ta informuar shpejt, drejtė, saktė dhe objektivisht lexuesin, kudo qė ndodhet.
Materialet dhe informacionet e natyrave tė ndryshme nuk mund tė shtypen apo kopjohen pėr qėllime pėrfitimi.
Impresum: Shqip | English
Marketingu: Shqip | English
Kontakti: [email protected]

Rajonipress.com
Tė gjitha tė drejtat janė tė rezervuara.
[email protected]
Plasma